Saloje gyveno papūga, kuri mokėjo du žodžius: ką ir aha.

Kartą į salą atplaukė piratas ir sako:

- Papūga!

-Ką!

- Ar čia yra lobių?

- Aha.

Piratas kasė, kasė, sukasė visą salą, bet nieko nerado.

- Papūga!

- Ką!

- Tu mane apgavai?

- Aha. 

Vaikštinėja buldogas po kiemą ir pamato balkone pudelį.

- Išeik į kiemą, kartu pažaisim.

- Negaliu, mane užrakino, - skundžiasi pudelis.

- Tai šok pro balkoną.

-Tu ką! Aš nenoriu, kad mano nosis taptų tokia kaip tavo! 

Vilkas atėjo prie ožiukų namo, beldžia ir sako:

- Įleiskit mane, aš jūsų mamytė. Atnešiau pienelio ir šienelio.

Ožiukai jam atsako:

- Nesek pasakų. Tu ne mūsų mamytė. Mūsų mamytė išėjo pirkti šokolado ir limonado.

Kaip atpažinti mešką?

Įsivaizduok: vaikštai mišku, grybauji ir... pamatai mešką. Tau, aišku, įdomu, kokia tai meška, nes zoologijos sode buvai seniai ir nieko neatsimeni. Knygose skaitei, kad meškų būna įvairių, ne vien tos, kurios pasirodo cirkuose, bet knygos tavo kišenėje nėra. Atpažimti mešką galima taip: tyliai prisėlini prie meškos ir garsiai suriaumoji jai į ausį. Dabar nieko nelaukęs bėk ir stebėk, kas vyksta:
1. jei bėgi bėgi, o meška tavęs nesiveja, vadinasi, tai pliušinis meškiukas;
2. jei bėgi bėgi, įlipi į medį, o meška lipa į medį paskui tave, vadinasi, tai rudoji meška;
3. jei bėgi, įlipi į medį, bet meška niekur nelipa, tik taip stipriai purto medį, kad tu nukrenti ant žemės arba tiesiai jai į glėbį, vadinasi, tai piktasis lokys grizlis;
4. jei bėgi, įlipi į medį, o meška lipa iš paskos, bet įlipusi medį pradeda graužti jo lapus, vadinasi, tai koala;
5. jei bėgi bėgi ir niekur nerandi medžių, vadinasi, tai baltoji meška.

-  Seneli, kada bus vasario 30-oji? - klausia Petriukas.

- Kodėl klausi?

- Tėtis man pažadėjo, kad tą dieną galėsiu daryti viską, ką panorėsiu.

Mokytoja Onutei:

- Ką čia pieši?

- Karvę.

- O kur uodega?

- Dar pieštuke.

Ingutė su tėte nuėjo į šunų parodą.

- Kas vedžioja tavo šuniuką? - klausia nepažįstama teta.

- Tėtė, - atsako mergaitė.

- O kas jį šeria?

- Mama.

- O ką tu su juo veiki? - vis smalsauja teta.

- Aš jį myliu, - nuoširdžiai prisipažįsta mergaitė.

Mokytoja klausia mokinių:

- Ar žinote, kiek gyvena žvėrys?

Marytė pakelia ranką:

- Kiškis gyvena aštuonerius metus, avis - dešimt metų, o šuo - net šešiolika metų.

- O pelė?

- Tai priklauso nuo katės, - atsako mergaitė

Tėvas klausia sūnaus:

- Kodėl gavai dvejetą iš istorijos?

- Kad mokytojas klausė iš tų laikų, kai manęs dar nebuvo.

- Kada tu keliesi vasarą?

- Kai pirmas saulės spindulys pažiūri pro langą.

- Taip anksti?

- Ne, mano langas į pietų pusę.

Sodininkas užtinka po kriauše berniūkštį:

- Ką čia veiki?

- Bandau ant medžio sukabinti nukritusias kriaušes.

- Ar moki plaukti?

- Moku.

- O kur išmokai?

- Vandenyje.

- Pasakyk, Petriuk, kaip vadiname žmogų, kuris visą laiką kalba, bet niekas jo nesiklauso?

- Mokytojas, tamsta mokytojau.

Atbėgo kiškis į daržovių parduotuvę ir klausia pardavėjo:

- Ar turite tūkstantį kilogramų morkų?

- Ne, neturime.

Kitą dieną atbėgęs vėl klausia:

- Ar turite tūkstantį kilogramų morkų?

- Ne, neturime.

Ir taip kiškis klausinėjo visą savaitę. Pardavėjas pagalvojo, kad reikia užsisakyti tūkstantį kilogramų morkų, nes kiškis vis tiek nupirks. Atbėga kiškis vėl ir klausia:

- Ar turite tūkstantį kilogramų morkų?

- Turime, - patenkintas atsako pardavėjas.

- Dabar pažiūrėsim, kaip jūs jas parduosite.

Vienas bičiulis, ką tik grįžęs iš Afrikos, giriasi draugui:

- Afrikoje buvo labai smagu. Vienos genties vadas pasiėmė mane į liūtų medžioklę.

- Tau pasisekė.

- Žinoma, pasisekė. Nesutikome nė vieno liūto.

- Tėveli, tėveli, kodėl to filmo negalima žiūrėti vaikams?

- Tyliau, tuoj pats pamatysi.

Močiutė dainuoja anūkui lopšinę. Po akimirkos jis prašo:

- Močiute, ar gali baigti dainuoti kitame kambaryje? Labai noriu miego...

- Mano mama dirba kasininke.

- O ką ji ten daro?

- Pinigus kasa.

Mokytojas klausia Jonuko:

- Kur tavo pažymių knygelė?

Kai gavau dešimtuką, tai mama iki šiol teberodo ją kaimynams.

Petriuko tėtis parnešė į namus kažkokį prietaisą.

- Žiūrėk, Petriuk, šitas aparatas visada rodo, kai meluoji. Tada jis supypsi. Pasakyk, kiek šiandien gavai mokykloje?

- Septynis.

Aparatas:

- Pypt, pypt.

- Šešis.

Aparatas:

- Pypt, pypt.

- Keturis.

Aparatas tyli.

- Matai, kaip negražu meluoti, - sako mama. - Aš kai mokiausi mokykloje, gaudavau tik dešimtukus.

Aparatas:

- Pypt, pypt.

- Na, pasitaikydavo ir septintukų.

Aparatas tyli. Tada neištveria tėtis:

- O kai aš mokiausi mokykloje...

Aparatas:

- Pypt, pypt...

- Greičiau, daktare, aš griežiau lūpine armonikėle ir ją prarijau.

- Džiaukitės, kad negrojote akordeonu.

Per gamtos pamoką mokytoja klausia Jonuko:

- Ką žinai apie kregždutes?

- Tai labai protingi paukščiai, nes išskrenda į pietus, kai prasideda mokslo metai...

- Kodėl tu niekada neparneši dešimtuko? - klausia senelė anūko.

- Matai, močiute, sąraše mano pavardė paskutinė, tai dešimtukus visus išdalina.

Kavinėje kalbasi tėtis ir sūnus.

- Tėveli, tas žmogus mokytojas.

- Iš kur žinai?

- Prieš atsisėsdamas atidžiai apžiūrėjo kėdę.

- Kaimyne, ar tavo sūnus jau geriau mokosi?

- Dabar jau geriau, bet vis viena į tėvų susirinkimus vaikštau svetima pavarde.

- Mama, ar mokytojams moka atlyginimus?

- Taip.

- Kokia neteisybė. Juk visas užduotis tai atliekame mes, mokiniai.

Mokytoja klausia didžiausio klasės tinginio:

- Kokiu gyvūnu norėtum būti?

- Žalčiu.

- Kodėl? - nesupranta mokytoja.

- Galėčiau vaikščioti gulėdamas, - paaiškina tinginys.

- Jonuk, pasakyk žodžio medis daugiskaitą, - prašo mokytoja.

- Miškas, - skuba atsakyti Jonukas.

- Kaip tau ne gėda, - gėdina tėvas sūnų. - Kuo gi tu būsi užaugęs, jei nemoki suskaičiuoti iki dešimt.

- Bokso teisėjas, - nenusimena sūnus.

- Per atostogas taip sublogai, kad tik viena nosis beliko...

- Argi prieš atostogas turėjau dvi?